- kužėti
- 1 kužė́ti, kùža, -ė́jo intr. 1. judėti, krutėti, kušėti, knibždėti: Kužėjo visa žemė: skrajojo pilna ore, šnabždėjo ir plasnojo po mišką visoki gyviai Žem. Žalčių ir rupūžių ten kužėjo neapsakomos galybės J.Balč. Blusos, utys, susimetusios į kupetą, kuža galvo[je] kaip vibždynas J. Kirmys mėso[je], sūriuose kužė́jo J. Skruzdės kužėte kuža Erž. Tai kad kùža žmonių! Varn. Visas miestelis kužėjo dar, kaip mes išvažiavome Žem. 2. drebėti, virpėti: Jau dėduko rankos kuža Gr. Paršalęs kužėjau kaip lapas Gr. \ kužėti; atkužėti; iškužėti; pakužėti
Dictionary of the Lithuanian Language.